Mėlynos akys klaidžiojo po kambary. Tamsios užuolaidos, pora didelių langų per kuriuos matosi miškas, sofa, staliukas, kėdės ir židinys su supamuoju krėslu.
"Gal ir nieko" - pagalvojo Lėja ir išsišiepė. Jai patiko taip gyventi, nors... šiaip ar taip kažko trūko.
Pagaliau jos žvilgsnis sustojo tes televvizoriaus pulteliu. Lėja nusiziovavo, jautėsi pavargusi, nors lauke pavaikštinėjo visai ilgai, tai turbūt todėl kad neišsimiegojo. Po akimis buvo kiek pajuodę. Mergina žengė kelis žingsnius į priekį.
"Neeeee... vistiek nieko gero nerdoys" - ji pervertė akis ir žvilgtelėjo pro langą. Lė nusišyspsojo, lauke buvo labai gražu ir tai kėlė nuotaiką. Ji dar kiek paspoksojo pro langą, kol pasiėmusi nuo spintelės knygą užlipo laiptais į viršų.